Dėl hibridinės atakos, kontrabandinių balionų ar prastų žiemiškų orų sutrikus skrydžiams keleiviai neretai tikisi kompensacijos už vėluojantį ar atšauktą skrydį, tačiau realybė – kiek kitokia. Kaip oro linijos turi pasirūpinti keleiviais, kurių skrydžiai sutrinka dėl kontrabandinių balionų, gausaus snygio, gūsingo vėjo ir kitų prastų orų nulemtų situacijų, primena „Oro skundo“ įkūrėjas, oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus.
Dėl kontrabandinių balionų skrydžių tarptautinis Vilniaus oro uostas antradienio vakarą ir naktį buvo uždarytas tris kartus. Pranešama, kad tai paveikė 21 skrydį ir daugiau kaip 2400 keleivių.
Vilniaus oro uosto darbą bei suplanuotas gyventojų keliones trikdo ne tik vėl pasirodę kontrabandiniai balionai, bet ir sudėtingi žiemiški orai. Vis dėlto Lietuvos oro uostų komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė teigia, kad pastarosiomis dienomis vyraujantys sudėtingi žiemiški orai oro uosto darbą paveikė gana nežymiai. Dėl ledėjančios dulksnos ir plikledžio antradienį Vilniuje du skrydžiai buvo atšaukti (Kopenhaga – Vilnius – Kopenhaga), o dar keletas skrydžių vėlavo išskristi tvarkaraštyje numatytu laiku.
V. Ročė primena, kad dėl sudėtingų orų sąlygų sprendimus dėl konkrečių skrydžių vykdymo, vėlavimų ar atšaukimų priima oro linijos, įvertinusios visas aplinkybes. Keleiviams rekomenduojama sekti savo skrydžio informaciją oro uosto interneto svetainėje, o kilus klausimams dėl skrydžio – kreiptis tiesiogiai į oro linijų bendrovę.
„Oro sąlygos yra įprasta aviacijos veiklos dalis, todėl oro uostuose kasdien taikomos atitinkamos procedūros, siekiant užtikrinti skrydžių saugą. Tam tikrais atvejais dėl sudėtingesnių oro sąlygų gali ilgėti orlaivių paruošimo skrydžiams procedūros ar sutrikti orlaivių ir įgulų rotacijos, o tai gali turėti įtakos skrydžių tvarkaraščiams. Tokie sutrikimai dėl meteorologinių sąlygų, ilgesnių orlaivių paruošimo skrydžiams procedūrų bei kitų operacinių priežasčių dažniausiai pasireiškia trumpalaikiais skrydžių vėlavimais, rečiau – atšaukimais“
– teigia Lietuvos oro uostų komunikacijos skyriaus vadovė V. Ročė.
V. Ročė priduria, kad ši žiema nėra išskirtinė – oro uostų infrastruktūra ir procesai yra pritaikyti darbui žiemos sąlygomis. Pakilimo ir nusileidimo takai, riedėjimo keliai bei peronai yra nuolat stebimi ir valomi pagal nustatytas procedūras, o prireikus operatyviai atliekami papildomi priežiūros darbai.
Kompensacija nepriklauso dėl kontrabandinių balionų ar oro sąlygų
Tuo tarpu „Oro skundo“ įkūrėjas, oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus primena keleiviams, kad jei skrydis atšaukiamas ar vėluoja dėl kontrabandinių balionų ar sudėtingų orų sąlygų, neleidžiančių vykdyti skrydžio, tai laikoma aplinkybėmis, kurių oro linijos negalėjo kontroliuoti, todėl kompensacijos (siekiančios nuo 250 iki 600 eurų) keleiviams nepriklauso.
Prie aplinkybių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti, pasak B. Rimkaus, priskiriami techniniai orlaivių gedimai, įgulos trūkumas, netinkamas skrydžių planavimas, lėktuvų perpildymas ar keitimas, įgulos ar kitų oro linijų darbuotojų streikai, pavėluota techninė priežiūra ir kiti organizaciniai sprendimai.
„Tai reiškia, kad jei skrydžiai sutrinka dėl kontrabandinių balionų ar nepalankių orų sąlygų, kompensacijos keleiviams paprastai nepriklauso, tačiau pareiga pasirūpinti keleiviais išlieka“
– primena B. Rimkus.
Patarimas: rinkitės tiesioginius arba jungiamuosius skrydžius
Vėl sugrįžus kontrabandiniams balionams, „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus pataria keleiviams savo kelionėms rinktis tiesioginius arba jungiamuosius skrydžius – jei tik yra tokia galimybė, taip keliauti tokiomis aplinkybėmis yra kur kas saugiau. B. Rimkus pažymi, kad sutrikus tiesioginiam arba jungiamajam skrydžiui, oro vežėjui kyla pareiga rūpintis keleiviais ir nugabenti juos į galutinį kelionės tikslą. Tuo tarpu jei keleiviai yra įsigiję du ar daugiau atskirų tiesioginių skrydžių (ne jungiamųjų), sutrikus vienam skrydžiui likusieji skrydžiai niekaip nėra apsaugomi.
„Atskiri skrydžiai visuomet yra susiję su didesne rizika, kad netikėtumų atveju kelionės tikslo planuotu laiku galite ir nepasiekti“
– keleivių dėmesį atkreipia B. Rimkus.
Ekspertas priduria, kad siekiant didesnio saugumo keliaujant verta pasirūpinti ir patikimu kelionės draudimu.
Kas priklauso keleiviams
Anot „Oro skundo“ įkūrėjo, jeigu skrydžio keleiviams tenka laukti ilgiau negu 2-3 val., oro linijos privalo patenkinti bazinius savo keleivių poreikius – suteikti gėrimų ir maisto, nepriklausomai nuo to, ar skrydis sutriko dėl oro linijų kontroliuojamų, ar nuo jų nepriklausančių priežasčių.
Oro linijos privalo pasirūpinti keleivių maistu ir gėrimais:
Maistas ir gaivinamieji gėrimai turi būti suteikti atsižvelgiant į laukimo laiką. Tuo tarpu tais atvejais, kuomet skrydžio tenka laukti ir per naktį, oro linijos turėtų suteikti nakvynę viešbutyje ir apmokėti transportą iki nakvynės vietos ir atgal į oro uostą.
„Kartais nutinka taip, kad oro linijos tokių paslaugų nepasiūlo ir keleiviams tenka patiems įsigyti maisto, gėrimų ar ieškoti nakvynės vietos. Visada galima prašyti oro linijų kompensuoti patirtas išlaidas. Tik svarbu, kad jos būtų adekvačios ir pagrįstos pirkimo kvitais“
– primena oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus.
Praktiniai patarimai keleiviams
Ką daryti, jei skrydis sutriko dėl balionų ar oro sąlygų:
- 1 Išsaugokite visus kvitus – maisto, gėrimų, taksi ir nakvynės sąskaitas
- 2 Nufotografuokite oro uosto švieslentėse pateiktą skrydžio vėlavimo informaciją
- 3 Prašykite raštiško patvirtinimo apie skrydžio atšaukimo ar vėlavimo priežastį
- 4 Prašykite alternatyvaus skrydžio greičiausiai įmanomu metu, o ne pinigų grąžinimo
- 5 Jei oro linijos atsisako pasiūlyti alternatyvą, turite teisę pirkti bilietą patys ir prašyti atlyginti išlaidas (bilietas turi atitikti panašias sąlygas)
- 6 Rinkitės tiesioginius arba jungiamuosius skrydžius – sutrikus tokiam skrydžiui, oro vežėjas privalo nugabenti jus į galutinį tikslą
